šūkterti

šū́kterti, -ia (-i, -na), -ėjo NdŽ, KŽ žr. 1 šūkterėti: 1. Sut, N, Klt Anas sveikas: kap šū́kteria, tai vis vientara kap iš kodies Arm. Irgi dūsaudams iš širdies, tuo šū́kteriu graudžiai K.Donel. Kitas kap šū́kteri, kad gaidukai kūdūs (liesi) LKKIX206(Dv). ║ prk. pasismaginti: Tai kai šiteip, tai šū́ktersta truputį Sdk. 2. NdŽ. 3. Q34,653,675, Pv, Dv Šū́kterk jį valgyt Rod. Šū́kterk tėvo Lp. Šū́kterk – atlėks penkios šešios. Mergų tų [daug]… Drsk. Diedulis šū́kteria jo: – Itų poterių nekalbėk! (ps.) Lz. Kap šū́kterė: – Arklys manas, eik manęs! LzŽ. | Linksmai pavasarį baikit, ik jau prie kitų darbų jums vasara šū́kters K.Donel. \ šūkterti; pašūkterti